Dujinis katilas su atskiru vandens šildytuvu: kuo jis skiriasi nuo momentinio ir integruoto?
Dujinis katilas šildymo sistemos vandenį kaitina visais atvejais, bet karštas vanduo gali būti ruošiamas trimis būdais. Pasirinkus atskirą šildytuvą, katilas ir talpa yra du įrenginiai, todėl kiekvieną galima rinktis pagal jo paskirtį.
Kada atskira vandens talpa pranašesnė už momentinį šildymą?
Momentinį šilumokaitį turintis katilas vandenį kaitina tik tada, kai atsukamas čiaupas, todėl didesnį debitą riboja jo galia. Kombinuoti 24-54 kW katilai tiekia maždaug 9-23 l/min, o žiemą, kai įtekantis vanduo šaltesnis, srautas yra silpnesnis. Talpoje jau paruoštas vanduo leidžia naudoti kelis čiaupus vienu metu, kol nesibaigia sukaupta atsarga. Pavyzdžiui, kai ryte šeima vienu metu naudoja dušą ir kriauklę, talpa padeda išlaikyti stabilesnį srautą. Trūkumai: reikia daugiau vietos katilinėje, o paruoštas vanduo talpoje palaipsniui vėsta.
Kuo skiriasi atskirai statomas šildytuvas nuo katile integruotos talpos?
Katilas su integruota talpa yra vienas kompaktiškas įrenginys, kurio vandens tūrį nulemia gamintojas. Atskirą šildytuvą statote šalia ir prijungiate prie katilo, todėl tūrį galite pasirinkti pagal poreikį, o vėliau jį pakeisti nekeisdami katilo. Tai naudinga, kai šeima didėja arba katilinėje planuojama daugiau čiaupų. O jei vietos mažai ir norite kuo mažiau jungčių, geriau tiks katilai su įmontuotu šildytuvu.
Kondensacinis ar įprastas dujinis katilas: ką rinktis?
Kondensacinis katilas gauna papildomos šilumos iš degimo produktų vandens garų, todėl gali būti efektyvesnis už įprastą. Šis pranašumas atsiranda ne visada, todėl pirmiausia reikia įvertinti šildymo sistemą.
Nuo ko priklauso, ar kondensacija veikia?
Kad katile kondensuotųsi vandens garai, grįžtantis iš sistemos vanduo turi būti vėsesnis, maždaug 55 °C ar žemesnis. Todėl žemos temperatūros šildymas, pavyzdžiui grindinis, kondensaciniam katilui tinka geriausiai. Radiatorių sistemoje kondensacija taip pat gali vykti, jei radiatoriai pakankamo dydžio ir šilumnešio temperatūra nenustatyta per aukšta. Kai kaitinamas šildytuvas, katilui dažnai reikia aukštesnės tiekiamo vandens temperatūros, todėl tuo metu kondensacija būna silpnesnė nei šildant patalpas.
Ką reikia numatyti kondensaciniam katilui: kaminą ir kondensato šalinimą?
Kondensacinio katilo išmetamosios dujos yra vėsios, todėl joms reikalinga tam skirta, kondensatui atspari kamino sistema. Susidarantis kondensatas yra rūgštus (pH apie 3-4), todėl jį reikia nuvesti į nuotekų sistemą per sifoną, o prireikus naudoti kondensato siurbliuką. Kamino ir degimo produktų šalinimo sprendimą bei dujų įrangos darbus turi įvertinti ir atlikti kvalifikuotas specialistas.
Kaip prijungiamas vandens šildytuvas prie dujinio katilo?
Katilo valdiklis gali valdyti ir patalpų šildymą, ir šildytuvo kaitinimą, kai šildytuve yra temperatūros jutiklis, perduodantis duomenis katilui. Tada katilas šildytuvą kaitina pirmiausia. Todėl prieš pirkdami patikrinkite:
- ar katilo gamintojas numato šildytuvo prijungimą ir kokio jutiklio ar termostato reikia;
- ar jungtys, vožtuvas ir jutiklis yra komplekte, ar perkami atskirai (rinkiniuose komplektacija skiriasi);
- ar šildytuvo šilumokaičio galia atitinka katilo galią;
- kur katilinėje bus talpa, cirkuliacinis siurblys ir išsiplėtimo indas.
Siurblių, išsiplėtimo indų ir filtrų ieškokite skiltyje Katilinės įranga, o apie patalpų temperatūros valdymą skaitykite straipsnyje Patalpos termostatas.
Kokios galios dujinio katilo reikia šildymui ir karštam vandeniui?
Galios negalima nustatyti vien pagal namo plotą: ją lemia šilumos nuostoliai, sistemos temperatūra ir karšto vandens poreikis. Rinkdamiesi žiūrėkite ne tik nominalią galią, bet ir reguliavimo intervalą: platesnis intervalas leidžia katilui ramiau dirbti šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, kai šilumos reikia mažai. Jei abejojate dėl skaičiavimo, paprašykite specialisto įvertinti pastato šilumos poreikį.