Paskelbta Pakomentuoti

Mitai apie granulinius katilus

Mitai apie granulinius katilus

Ilgametė darbo patirtis parodė, jog kai kurie žmonės yra linkę tikėti tam tikrais mitais apie granulinius katilus. Siekdami apsaugoti pirkėjus nuo neteisingos informacijos, pateiksime didžiausius mitus apie granulinius katilus, kurie tik labai išimtinais atvejais gali būti teisingi.

Pirmas mitas

Granuliniame katile turi būti kuo didesnis vandens kiekis, tuomet katilas dirba tolygiai ir budi ilgą laiką.

Katiluose su didesniu vandens kiekiu sunaudojama daugiau energijos. Tokiu atveju, norint prišildyti katilo talpoje esantį vandenį, patiriami dideli energijos nuostoliai į aplinką.

Šiuolaikiniuose granuliniuose katiluose vandens kiekis gali būti ir 14, ir 34 litrai, tai neturi jokios įtakos – katilai nėra inertiški, todėl neperkaista.

Antras mitas

Nesvarbu, kad Jūsų energetinis galios poreikis patalpoms yra iki 10kW, pirkite 20kW galios katilą – jis mažina galią.

Dauguma granulinių katilų turi galios moduliacijas, tai reiškia, jog dar prieš pasiekiant užduotą temperatūrą katile, pradedamas mažinti kuro ir deguonies kiekis, taip gaunant mažesnę katilo galią. Kuomet katilai veikia ne nominalia galia, jų naudingumo koeficientas mažėja, tad pasirinkus per didelės galios katilą, teks nusiteikti, jog visą laiką katilai veiks mažesniu naudingumo koeficientu.

Trečias mitas

Granuliniams katilams nereikia kamino traukos reguliatoriaus.

Per katilo šilumokaitį, kur dūmų temperatūra atiduodama į katilo vandenį, dūmai turi judėti tam tikru greičiu (priklausomai nuo katilo gamintojo), tuomet priartėjama prie gamintojo deklaruojamo katilo naudingumo koeficiento. Kai dūmai per katilo šilumokaitį juda didesniu greičiu (tarkime, padidėja trauka kamine ar atsiranda vėjo gūsis), jie nespėja taip atšalti, todėl daugiau šilumos lieka ne katile, bet iškeliauja į kaminą.

Tie, kurie neturi įsirengę traukos reguliatoriaus, turės taikytis su didesnėmis kuro sąnaudomis.

Ketvirtas mitas

Skaičiuojant granulinio katilo galią, būtina pridėti ir vandens šildytuvo (boilerio) galingumą (4kW, 7kW, 20kW ir pan.)

Jeigu Jūs nuomojate kaimo turizmo sodybą, kur vienu metu gali praustis 5 ar 10 (o gal ir daugiau) žmonių, tuomet šis teiginys Jums tinka (tam netgi gaminami specialūs vandens šildytuvai, kur montuojami 40kW ir galingesni šilumokaičiai).

Tačiau, jeigu statote vandens šildytuvą, kuris turės patenkinti standartinius buitinius poreikius, tuomet šis teiginys Jums netinka.

Paprastas pavyzdys:

Jeigu šiuo metu naudojatės vandens šildytuvu, jame įmontuotas 2kW galios elektrinis tenas ir tikėtina, jog Jums tikrai pakanka karšto vandens. Net ir gavus sąskaitą už elektrą, joje parašyta suma yra 100 eurų (o tai yra išties daug), Jūsų valandinis poreikis išlieka tik apie 1kWh (apytiksliai per mėnesį sunaudojama 10-13m3 karšto vandens). Padauginus šį skaičių iš minėto mite galingumo, gausite kiek m3 karšto vandens galėtų Jums paruošti katilas (40-50m3,70-91m3 ir t.t.).

Penktas mitas

Automatinio šilumokaičio valymo granuliniam katilui galima ir atsisakyti, kadangi įrenginys visai nereikalauja priežiūros.

Šį mitą dažniausiai naudoja tie atstovai, kurie neturi savo pasiūloje katilų su automatiniu ar bent rankenėle valdomų (kuomet pajudinama rankenėlė katilo išorėje) šilumokaičių. Priklausomai nuo kuro arba nuo kuro degimo kokybės šilumokaitis pasidengia suodžiais. Šie suodžiai sumažina šilumokaičio galimybę iš dūmų pasisavinti šilumą. Jeigu šilumokaitis nevalomas, jame ir toliau kaupiasi suodžiai. Būtent dėl šios priežasties katile įmontuotas tiek rankenėlės principu veikiantis, tiek automatinis šilumokaičio valymas. Tai pagerina ne tik katilo naudingumo koeficientą, bet ir palengvina jo priežiūrą.

Paskelbta Pakomentuoti

Granulinio katilo privalumai

Granuliniai katilai SmartFire

Daugelis mūsų pageidauja gauti kuo daugiau naudos bei komforto iš bet kokio įsigyto daikto. Ypatingai tai svarbu žmogui, siekiančiam rasti patikimą šildymo sistemą. Šiame straipsnyje pateiksime pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos vertėtų rinktis itin šiuolaikišką šildymo būdą – granulinį katilą.

Vienas iš svarbiausių granulinio katilo aspektų yra automatinis šilumokaičio valymas. Vykstant degimo procesui, išsiskiria dujos (dūmai), kurios kontakto su katilo šilumokaičiu metu sušildo vandenį. Šilumokaitis – speciali granulinio katilo vieta, kur karštas dūmas perduoda šilumą į katile esantį vandenį. Išskirtose dujose yra skirtingų priemaišų. Jos vėsdamos limpa prie šilumokaičio sienelių, dėl ko ilgainiui susidaro suodžiai. Kuo didesnis suodžių kiekis, tuo mažiau šilumos lieka katile. Vadinasi, dideli šilumos kiekiai iškeliauja laukan per kaminą.

Norint sukaupti kuo daugiau šilumos katilo viduje, katilo šilumokaitį reikia reguliariai valyti (valymo intervalas priklauso nuo energetinio poreikio, granulių kokybės, degimo kokybės suderinimo). Tai – reikalauja mechaninio įsikišimo. Prieš kurį laiką šį veiksmą vartotojai atlikdavo patys, pagal savo galimybes, tačiau dabar šiuolaikiniuose katiluose kur kas paprastesniu sprendimu tapo automatinis šilumokaičio valymas.

Automatinio šilumokaičio valymo esmė – nugramdyti suodžius. Šiam tikslui tarp šilumokaičio sienelių įrengiami specialūs suodžių šalinimo elementai. Priklausomai nuo šilumokaičio konstrukcijos, tai gali būti spyruoklės formos metaliniai strypai, stačiakampio formos kopetėlės ir pan. Papildomas variklis kilnoja šiuos gramdiklius aukštyn ir žemyn ir tokiu būdu prilipę suodžiai krenta žemyn į peleninę. Šis veiksmas atliekamas automatiniu būdu kelis kartus per parą, taip užtikrinant didesnį katilo efektyvumą.

Atsižvelgiant į skirtingus degimo procesus, išskiriamos kelios degiklių rūšys:

1. Kuomet į degiklį deguonis patenka iš apatinės dalies, su liepsna kyla į viršų ir papildomai paduodamas antrinis deguonis, skirtas degimui pagerinti;

2. Kuomet į degiklį deguonis vienu metu patenka per apatines groteles ir aukščiau jų. Pirminė liepsnos kryptis būna horizontali.

Pirmame degiklių tipe įrengiamos papildomos ardelės (ten kur patenka pirminis deguonis). Jos judinamos automatiniu būdu. Kuro sudegimo momentu, apatinės ardelės lėtai suvažiuoja į katilo vidų, taip iš degiklio krenta pelenai ir nubraukiamas susidaręs šlakas. Baigus valymo procesą, ardelės grįžta į pradinę padėti, o degimo procesas tęsiamas toliau. Dėl šios priežasties degimas pasižymi mažesniu jautrumu prastesnės kokybės granulėms.

Antrajam degiklių tipui rekomenduojamos geresnės kokybės granulės. Priešingu atveju, net ir padidintos ventiliatoriaus apsukos, šlako nunupūs į peleninę. Tai reiškia, jog vartotojui teks pačiam rankiniu būdu atlikti degiklio valymo procesą. Papildomai tokiuose degikliuose gali būti įrengtos pirmyn ir atgal judančios ardelės arba kompresorinis nupūtimas.

Kita aktuali savybė – automatinis granulių užkūrimas. Vis mažėjant energetiniam poreikiui (daugiau naujos statybos namų), didėja noras, jog katilas veiktų su pertraukomis. Tam, kad nereikėtų be reikalo kuro užgesinti ir vėl užkurti, rekomenduojama automatinė kuro uždegimo funkcija. Nepakeičiama technologija medienos granules leidžia uždegti naudojant kelis skirtingus užkūrimo būdus:

1. Keramikinę užkūrimo žvakę – kai ji jungiama, deguonis į degimo kamerą patenka būtent per šią žvakę. Įkaitęs deguonis koncentruojasi į vieną tašką ir, žvakei įkaitus iki 900C, pradedamas automatinis užkūrimas. Žvakės veikimas yra tylus, tad nesigirdi jokių pašalinių garsų.

2. Orapūtę – orapūtėje naudojami keli tenai. Deguonis per orapūtę keliauja papildomai jo viduje suprojektuoto ventiliatoriaus pagalba. Tokiu būdu įkuriamas kuras. Tačiau žvakės įjungimo metu girdimas garsas, panašus į plaukų džiovintuvo veikimą.

3. Metalinį užkūrimo teną – tenas veikia panašiai kaip ir keramikinė žvakė, tačiau jis kiek dažniau genda.

Verta atkreipti dėmesį ir į lambda zondą. Katiluose su įrengtu lambda zondu nebereikia papildomai reguliuoti degimo kokybės, bandant katilą suderinti pagal liepsnos spalvą, dydį ar traukos pasikeitimus kamine. Užtenka pirminio sureguliavimo (su dujų analizatoriumi) ir katilo darbas bus pritaikytas pagal deguonies pasikeitimus dūmų sudėtyje. Keičiantis granulių partijai, traukai kamine  ir panašiai, keičiasi ir deguonies kiekis dūmuose. Galbūt nepatyręs vartotojas to nepastebės, tačiau lambda zondo parodymai užtikrins optimalų katilo veikimą ir funkcijų atlikimą, be fizinio vartotojo įsikišimo.

Paskelbta Komentarų: 2

Akumuliacinė talpa – reikalinga ar ne?

Akumuliacinė talpa su trim šilumokaičiais

Nors egzistuoja daugybė patalpų su skirtingais energetiniais poreikiais, apžvelgsime naujos statybos, pakankamai gerai apšiltintus pastatus. Didžiausią dėmesį skirsime akumuliacinėms talpoms: jų rūšims, pavyzdžiams bei netradiciniams sprendimams.

1. AKUMULIACINĖ TALPA IR MALKINIS/ DUJŲ GENERACINIS KATILAS

Dujų generacija malkiniame katile galima tik tuo atveju, jei katilas pasiekia aukštą temperatūrą – 70 laipsnių C ir didesnę. Taip pat reikia, kad katilas maksimalia galia viduje veiktų kuo ilgesnį laiką. Priešingu atveju, minimali galia neužtikrina optimalaus deguonies padavimo į degimo kamerą, vadinasi, dujų generacija nevyksta: kuro kiekis katile ilgainiui ir toliau mažėja, tik šilumos sugeneruojama ženkliai mažiau. Norint, kad katilas gautų pilną apkrovą, reikalinga akumuliacinė talpa. Ji skirta energijos pertekliaus krovimui. Tarkime, namams reikalinga 5kW galia, o katilas pasižymi 20 kW galingumu, todėl net ir pasibaigus kurui katile, namai bus šildomi iš akumuliacinėje talpoje sukauptų atsargų. Su šiuo įrenginiu namai greitai neatvėsta, jų apšildymui reikalinga mažesnė temperatūra, o kuro tokiam pat energijos kiekiui sunaudojama kur kas mažiau.

2. AKUMULIACINĖ TALPA/ GRANULINIS KATILAS

Tam tikrais atvejais granuliniai katilai yra pranašesnė technologija už akumuliacinę talpą. Tačiau, kartais akumuliacinės talpos savo savybėmis yra nepalyginamos su granuliniais katilais. Tad, kokie tie atvejai?

a) Kai katilas neužsigesina ar neužsikuria automatiškai, akumuliacinė talpa didelės naudos neduoda;

b) Granulinis katilas puikiai pasitarnauja grindų šildymui su automatiniu užsikūrimu bei užsigęsinimu. Jei katilo automatika leidžia, akumuliacinių talpų galima ir atsisakyti. Tokio šildymo esmė: vedamas darbo grafikas, kada katilas veikia ir kada ne (tarkime, kasdien nuo 8:00 iki 12:00 ir nuo 18:00 iki 22:00). Tokiu būdu katilui užsikūrus sistema bus kiek atvėsusi ir katilas ilgesnį laiką dirbs maksimalia apkrova. Šis veikimo principas užtikrina aukštesnį granulinio katilo naudingumą. Siekiantiems visiškai pilno šildymo proceso, rekomenduojama prijungti kambario termostatą. Katilui dirbant pasirinktu intervalu, bus apribotas temperatūros užkėlimas iki aukštesnės negu pageidaujama patalpose. Taip pat galima suprogramuoti, kad katilas atsijungtų ir nuo kambario termostato signalo. Šioje vietoje grindys iš dalies atstoja akumuliacinę talpą, tad papildomai jos montuoti – nereikia.

c) Granulinis katilas su grindų, radiatorių (arba tik radiatorių) šildymu. Nors galima naudoti anksčiau minėtą programovimo schemą, visgi, radiatoriai neturi galimybės kaupti šilumos, taip, kaip ir betonas grindų šildyme. Taigi, naudojant granulinį katilą patalpose su radiatorių šildymu, juntamas šilumos nepakankamumas. Norint optimizuoti šį šildymo procesą, rekomenduojama akumuliacinė talpa. Ji pasitarnauja tais atvejais, kai katilas turi gauti minėtą pilną apkrovą. Galima rinktis 300 litrų arba 500 litrų daugiafuncinių talpų įrenginius. Jų viduje tuo pat metu ruošiamas ir karštas vanduo, todėl žmogui nebereikia papildomai įsigyti boilerio/ vandens šildytuvo. Vadinasi, sumažėja bendrosios išlaidos.

d) Akumuliacinė (daugiafunkcinė) talpa dar rekomenduojama ir tada, kai granulinis katilas suprojektuotas kartu su grindų šildymu, saulės kolektoriumi ir papildymu šilumos šaltiniu, pavyzdžiui, židiniu su vandens kontūru. Tokiu atveju visi šildymo šaltiniai šildo vieną talpą, iš kurios šiluma keliauja po visus namus (veikiant vienam iš šaltinių, kiti šaltiniai šildys minimaliai arba išvis nešildys, jeigu užteks minėtos galios).

e) Jei pasirinktas granulinis katilas yra per daug galingas, irgi rekomenduojama akumuliacinė talpa. Šios technologijos dėka galima išvengti veikimo minimaliomis galiomis.

Svarbu nepamiršti, jog kiekvienas atvejis yra individualus, todėl šildymo sistema turėtų būti taip pat parenkama atsižvelgiant į tam tikrus aspektus. Pateikta informacija – orientacinio pobūdžio, siekiant efektingiau apšildyti savo namus, patariama pasitarti su specialistais.