Kam tinka gruntas vanduo šilumos siurblys ir kuo jis skiriasi nuo oras vanduo sistemos?
Gruntas vanduo šilumos siurblys šilumą ima iš žemės šilumos šaltinio ir perduoda ją šildymo sistemos vandeniui. Kad pasirinkimas būtų pagrįstas, pirmiausia reikia suprasti, kuo jis skiriasi nuo oras vanduo šilumos siurblių ir ar jūsų sklypas bei namas jam tinka.
Iš kur gruntas vanduo siurblys ima šilumą?
Šilumą iš žemės surenka šalčio nešiklio kontūras: tai vamzdynas, kuriuo cirkuliuoja vandens ir glikolio mišinys. Siurblio šaldymo ciklas šią šilumą pakelia iki šildymo sistemai reikiamos temperatūros. Žemės temperatūra svyruoja mažiau nei lauko oro, o seklesniuose sluoksniuose ji retai nukrenta žemiau +5 °C. Todėl šilumos šaltinis šaltą žiemą išlieka stabilesnis, tačiau žemės kontūrą reikia suprojektuoti ir įrengti dar prieš pradedant naudoti siurblį.
Kuriems namams geoterminis šildymas tinka labiausiai?
Jis ypač logiškas naujam ar rekonstruojamam namui, kuriame numatytas žemos temperatūros šildymas, pavyzdžiui, grindinis, nes kuo žemesnė šilumnešio temperatūra, tuo efektyviau dirba siurblys. Ši technologija verta dėmesio ir tada, kai sklype galima įrengti kolektorių ar gręžinį, o šildymui ir karštam vandeniui norite vienos sistemos be dujų įvado ar kuro sandėlio. Mažam sklypui, kuriame gręžti negalima, arba namui su senais aukštos temperatūros radiatoriais pradinės investicijos į žemės kontūrą gali tapti kliūtimi, todėl verta palyginti ir kitus šilumos siurblių tipus.
Žemės kolektorius, zondas ar gruntinis vanduo: kurį šilumos šaltinį rinktis?
Šilumos šaltinis lemia, kiek vietos reikės sklype, kiek kainuos paruošiamieji darbai ir kokių leidimų gali prireikti. Pats siurblys šaltinio neįrengia, todėl šį klausimą spręskite kartu su projektuotoju dar prieš renkantis modelį.
Horizontalus kolektorius: kada užtenka laisvo sklypo?
Plastikiniai vamzdžiai klojami kilpomis maždaug 1,2-1,5 m gylyje. Kolektoriaus plotas turi būti maždaug 3-4 kartus didesnis už šildomą grindų plotą, todėl šis sprendimas tinka namui su dideliu laisvu sklypu. Virš kolektoriaus neturėtų būti pastatų ar sandarinto paviršiaus, o seklesnių sluoksnių temperatūra labiau keičiasi pagal metų laiką nei gilesnių.
Vertikalus zondas: kai sklypas nedidelis
Zondas įrengiamas gręžinyje, kuris gali siekti iki 200 m gylio, todėl paviršiuje užima labai mažai vietos. Gilesniuose sluoksniuose temperatūra svyruoja mažiau nei netoli paviršiaus, todėl šaltinis stabilesnis. Gręžimas kainuoja daugiau nei kolektoriaus klojimas, o darbams gali reikėti institucijų leidimo, todėl galimybes ir reikalavimus išsiaiškinkite su projektuotoju.
Gruntinio vandens šaltinis: ar tai jūsų atvejis?
Šiam sprendimui reikia dviejų gręžinių, nutolusių bent 15 m: iš vieno imamas maždaug 6-8 °C vanduo, o atvėsęs grąžinamas į antrąjį. Be to, būtinas papildomas šilumokaitis. Tai specifinis variantas, kurį verta svarstyti tik tada, kai projektuotojas patvirtina, kad vietoje tinkamas gruntinis vanduo ir kad tokius darbus galima atlikti.
Kokius gruntas vanduo šilumos siurblio parametrus lyginti prieš pirkimą?
Įrenginiai skiriasi ne tik galia. Prieš renkantis modelį, nuspręskite, ką jis turi daryti: tik šildyti namą, ruošti karštą vandenį ar ir vėsinti vasarą.
Kodėl galios nepasirinksite pagal namo plotą?
Reikiama galia (kW) priklauso nuo pastato šilumos nuostolių, o ne vien nuo kvadratinių metrų: to paties ploto, bet skirtingai apšiltinti namai gali reikalauti labai skirtingos galios. Todėl skaičiavimą turėtų atlikti kvalifikuotas specialistas, o jūs galite palyginti, kokias galios eilutes siūlo gamintojas. Per maža galia gali nepadengti poreikio šalčiausiomis dienomis, o per didelė reiškia brangesnį įrenginį ir didesnį žemės kontūrą.
Integruotas ar atskiras vandens šildytuvas: ką rinktis?
Dalis siurblių turi įmontuotą karšto vandens talpą, dažniausiai apie 170-180 l, todėl katilinėje reikia mažiau vietos. Kitus įrenginius jungsite prie atskiros talpos, kurią parenkate pagal karšto vandens poreikį: didesniam poreikiui atskira talpa dažnai tinka geriau. Tokią talpą rasite kategorijoje vandens šildytuvai šilumos siurbliams, o jei projektas numato šilumos kaupimą šildymo kontūre, peržiūrėkite akumuliacines talpas.
Vienfazis ar trifazis įvadas: kaip tai paveikia pasirinkimą?
Skirtingos galios ir versijos jungiamos prie vienfazio arba trifazio maitinimo, todėl įrenginio elektros reikalavimus palyginkite su pastato įvadu. Jei įvado galios nepakanka, gali tekti jį didinti, o su elektros darbais susijusius sprendimus turi vertinti kvalifikuotas elektrikas. Šį klausimą išsiaiškinkite prieš užsakydami siurblį.
Ką rodo COP ir SCOP?
COP yra efektyvumas tam tikromis sąlygomis, o SCOP skaičiuojamas visam šildymo sezonui, todėl tai nėra tas pats skaičius. Lyginkite tik reikšmes, nurodytas ta pačia šilumnešio temperatūra: pavyzdžiui, viename skaičiavimo pavyzdyje COP sumažėjo nuo 4,4 iki 3,0, kai tiekiamo vandens temperatūra pakilo nuo 34 iki 52 °C. Taigi tas pats siurblys su grindiniu šildymu dirbs efektyviau nei su aukštos temperatūros radiatoriais.
Ar gruntas vanduo šilumos siurbliui reikia pasyvaus vėsinimo?
Pasyvaus vėsinimo metu šalčio nešiklis paima patalpų šilumą ir atiduoda ją vėsesnei žemei, o kompresorius nedirba, todėl elektros reikia tik cirkuliaciniams siurbliams. Dalyje įrenginių ši funkcija yra įmontuota, kitiems reikia papildomo modulio, todėl atidžiai patikrinkite, ar pasirinktas variantas ją apima.
Vėsinimo kontūro vandens temperatūra paprastai laikoma apie 18-20 °C ir neturi nukristi žemiau rasos taško, kitaip ant paviršių kaupsis kondensatas. Jei vasarą vėsinti neplanuojate, mokėti už šią funkciją nebūtina.
Kaip susiaurinti gruntas vanduo šilumos siurblių pasirinkimą pagal gamintoją?
Kai tipas ir šilumos šaltinis aiškūs, pasirinkimą galite susiaurinti pagal gamintoją: geoterminius modelius rasite kategorijose Bosch, Ecoforest, Iglu ir Nibe. Lyginkite juos pagal galią, karšto vandens sprendimą, elektros įvadą ir vėsinimo galimybę, o ne vien pagal pavadinimą.