Granulinio katilo privalumai

Granulinio katilo privalumai

Daugelis mūsų pageidauja gauti kuo daugiau naudos bei komforto iš bet kokio įsigyto daikto. Ypatingai tai svarbu žmogui, siekiančiam rasti patikimą šildymo sistemą. Šiame straipsnyje pateiksime pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos vertėtų rinktis itin šiuolaikišką šildymo būdą – granulinį katilą.

Vienas iš svarbiausių granulinio katilo aspektų yra automatinis šilumokaičio valymas. Vykstant degimo procesui, išsiskiria dujos (dūmai), kurios kontakto su katilo šilumokaičiu metu sušildo vandenį. Šilumokaitis – speciali granulinio katilo vieta, kur karštas dūmas perduoda šilumą į katile esantį vandenį. Išskirtose dujose yra skirtingų priemaišų. Jos vėsdamos limpa prie šilumokaičio sienelių, dėl ko ilgainiui susidaro suodžiai. Kuo didesnis suodžių kiekis, tuo mažiau šilumos lieka katile. Vadinasi, dideli šilumos kiekiai iškeliauja laukan per kaminą.

Norint sukaupti kuo daugiau šilumos katilo viduje, katilo šilumokaitį reikia reguliariai valyti (valymo intervalas priklauso nuo energetinio poreikio, granulių kokybės, degimo kokybės suderinimo). Tai – reikalauja mechaninio įsikišimo. Prieš kurį laiką šį veiksmą vartotojai atlikdavo patys, pagal savo galimybes, tačiau dabar šiuolaikiniuose katiluose kur kas paprastesniu sprendimu tapo automatinis šilumokaičio valymas.

Automatinio šilumokaičio valymo esmė – nugramdyti suodžius. Šiam tikslui tarp šilumokaičio sienelių įrengiami specialūs suodžių šalinimo elementai. Priklausomai nuo šilumokaičio konstrukcijos, tai gali būti spyruoklės formos metaliniai strypai, stačiakampio formos kopetėlės ir pan. Papildomas variklis kilnoja šiuos gramdiklius aukštyn ir žemyn ir tokiu būdu prilipę suodžiai krenta žemyn į peleninę. Šis veiksmas atliekamas automatiniu būdu kelis kartus per parą, taip užtikrinant didesnį katilo efektyvumą.

Atsižvelgiant į skirtingus degimo procesus, išskiriamos kelios degiklių rūšys:

1. Kuomet į degiklį deguonis patenka iš apatinės dalies, su liepsna kyla į viršų ir papildomai paduodamas antrinis deguonis, skirtas degimui pagerinti;

2. Kuomet į degiklį deguonis vienu metu patenka per apatines groteles ir aukščiau jų. Pirminė liepsnos kryptis būna horizontali.

Pirmame degiklių tipe įrengiamos papildomos ardelės (ten kur patenka pirminis deguonis). Jos judinamos automatiniu būdu. Kuro sudegimo momentu, apatinės ardelės lėtai suvažiuoja į katilo vidų, taip iš degiklio krenta pelenai ir nubraukiamas susidaręs šlakas. Baigus valymo procesą, ardelės grįžta į pradinę padėti, o degimo procesas tęsiamas toliau. Dėl šios priežasties degimas pasižymi mažesniu jautrumu prastesnės kokybės granulėms.

Antrajam degiklių tipui rekomenduojamos geresnės kokybės granulės. Priešingu atveju, net ir padidintos ventiliatoriaus apsukos, šlako nunupūs į peleninę. Tai reiškia, jog vartotojui teks pačiam rankiniu būdu atlikti degiklio valymo procesą. Papildomai tokiuose degikliuose gali būti įrengtos pirmyn ir atgal judančios ardelės arba kompresorinis nupūtimas.

Kita aktuali savybė – automatinis granulių užkūrimas. Vis mažėjant energetiniam poreikiui (daugiau naujos statybos namų), didėja noras, jog katilas veiktų su pertraukomis. Tam, kad nereikėtų be reikalo kuro užgesinti ir vėl užkurti, rekomenduojama automatinė kuro uždegimo funkcija. Nepakeičiama technologija medienos granules leidžia uždegti naudojant kelis skirtingus užkūrimo būdus:

1. Keramikinę užkūrimo žvakę – kai ji jungiama, deguonis į degimo kamerą patenka būtent per šią žvakę. Įkaitęs deguonis koncentruojasi į vieną tašką ir, žvakei įkaitus iki 900C, pradedamas automatinis užkūrimas. Žvakės veikimas yra tylus, tad nesigirdi jokių pašalinių garsų.

2. Orapūtę – orapūtėje naudojami keli tenai. Deguonis per orapūtę keliauja papildomai jo viduje suprojektuoto ventiliatoriaus pagalba. Tokiu būdu įkuriamas kuras. Tačiau žvakės įjungimo metu girdimas garsas, panašus į plaukų džiovintuvo veikimą.

3. Metalinį užkūrimo teną – tenas veikia panašiai kaip ir keramikinė žvakė, tačiau jis kiek dažniau genda.

Verta atkreipti dėmesį ir į lambda zondą. Katiluose su įrengtu lambda zondu nebereikia papildomai reguliuoti degimo kokybės, bandant katilą suderinti pagal liepsnos spalvą, dydį ar traukos pasikeitimus kamine. Užtenka pirminio sureguliavimo (su dujų analizatoriumi) ir katilo darbas bus pritaikytas pagal deguonies pasikeitimus dūmų sudėtyje. Keičiantis granulių partijai, traukai kamine  ir panašiai, keičiasi ir deguonies kiekis dūmuose. Galbūt nepatyręs vartotojas to nepastebės, tačiau lambda zondo parodymai užtikrins optimalų katilo veikimą ir funkcijų atlikimą, be fizinio vartotojo įsikišimo.